STATYBINIŲ ŠIUKŠLIŲ, ATLIEKŲ IŠVEŽIMAS

STATYBINĖS ATLIEKOS PO TINKAVIMO DARBŲ. STATYBINIŲ ŠIUKŠLIŲ, ATLIEKŲ IŠVEŽIMAS VISOJE LIETUVOJE.

MEDŽIAGOS TINKO SKIEDINIAMS PARUOŠTI

Priklausomai nuo medžiagos, iš kurios yra pastatytas namas, jo sienoms viduje ir išorėje tinkuoti vartojami įvairūs skiediniai. Visus skiedinius galima suskirstyti į:

  1. paprastus, sumaišytus tik iš vienos kurios rišamo­sios medžiagos, pavyzdžiui, iš kalkių arba cemento ir atitinkamo užpildo — smėlio arba žvyro ir vandens, ir
  2. sudėtinius, kada su vandeniu ir užpildais maišomos kelios rišamosios medžiagos, pavyzdžiui, kalkės ir gipsas, kal­kės ir cementas, o taip pat naudojamos izoliacinės ar kitos pa­galbinės medžiagos.

Vienos rišamosios medžiagos, kaip paprastos orinės kalkės, gipsas, molis, džiūsta ir kietėja tik sausame ore, todėl jos vadi­namos orinėmis rišamosiomis medžiagomis, o iš jų paga­minti skiediniai — oriniais. Kitos rišamosios medžiagos, kaip cementas arba hidraulinės kalkės, kietėja ir sausame ore, ir drėgmėje, ir netgi vandenyje, todėl jos vadinamos hidrau­linėmis rišamosiomis medžiagomis, o skiediniai, pagaminti su šiomis medžiagomis, vadinami hidrauliniais.

RIŠAMOSIOS MEDŽIAGOS KURIA REIKTŲ IŠVEŽTI PO STATYBOS DARBŲ

Kalkės. Paprastos orinės kalkės gaunamos, degant grynas bei dolomitizuotas klintis arba kalkakmenius primityviose lauko arba pramoninėse šachtinėse aukštakrosnėse 1100-1200° tem­peratūroje tol, kol palieka lengvi balti arba pilki akmenys — degtos (negesintos) gabalinės kalkės. Degtų kalkių ilgai laikyti negalima, o reikia, kiek galint greičiau, jas gesinti. Ilgiau kaip :30 dienų pastovėjusios, ypač drėgname ore, negesintos kalkės pamažu pradeda pačios gesintis ir tuo būdu nustoja tam tikros dalies rišlumo.

Kalkės gesinamos medinėje dėžėje, paskleidus jas 7-10 cm storio sluoksniu ir užpylus vandeniu. Vandenį pilti reikia ne iš karto ir ne iš kibiro, o geriau iš laistytuvo ir taip, kad vienodai sušlaptų visi akmenys.

Kalkes, kurios greitai gesinasi, galima užpilti iš karto rei­kiamu kiekiu vandens, o po to, jei smarkiai garuoja, dar kiek papildyti. Lėčiau, per 10-30 min., besigesinančias kalkes iš pradžių reikia užpilti puse reikiamo kiekio vandens, po to ne­dideliais kiekiais supilti likusi vandenį. Lėtai, daugiau kaip per 30 min., besigesinančias kalkes iš pradžių reikia tik su­drėkinti, o, kai jau pradeda gabalai irti, tada nedideliais kie­kiais pilti daugiau vandens.

Palaukus, kol išsigesina, kalkės išmaišomos ir iš dėžės su­leidžiamos į duobę. Labai naudinga, leidžiant į duobę, tyrę perkošti. Tam tikslui angoje prieš skląstį įstatomas vieliniu tinkleliu aptrauktas rėmelis. Tinklo skylutės turi būti 1 cm dydžio.

Duobės šonus reikia iškloti lentomis. Skysta kalkių tyrė duobėje pamažu tirštėja ir virsta gesint kalkių tešla. Duobę pridengus lentomis, kalkes reikia palikti ne mažiau kaip 3-4 savaites „išsigulėti“. Ilgesnį laiką pabuvusios žemėje kal­kės galutinai išsigesina, nustoja tirpti druskų, pasidaro riebios. Apie tai, ar gesintos ir išsigulėjusios kalkės jau tinka vartoji­mui, praktiškai sprendžiama iš būdingo tešlos paviršiaus su­ trūkinėjimo. Be to, truputi tešlos patrynus pirštais, ji turi atro­dyti slidžiai gliti. Nepakankamai išsigulėjusiose kalkėse gali palikti dar neišsigesinusių kietų dalelių, kurios vėliau, pateku­sios į tinką, pradeda gesintis ir susprogdina tinko paviršių.